Lifelong Learning Programme

This project has been funded with support from the European Commission.
This material reflects the views only of the author, and the Commission cannot be held responsible for any use which may be made of the information contained therein

Also available in:

Databases

Homepage > Databases > Publications

Publications

back to the list

Document Typology: Web Article
Methodology addressed by the publication:International Classification of Functioning, Disability and Health
Title of document: Slaugymas sergant demencija
Name of author(s): Milda BENIUŠIENĖ
Name of publisher: Vakarų ekspresas
Language of the publication: Lithuanian
Language of the review: Lithuanian
Summary:
Demencija (lotyniškai beprotybė arba įgyta silpnaprotystė) ištinka normalios psichikos žmogų. Tai yra klinikinis sindromas, kurio pagrindinis požymis yra mąstymo sutrikimas.
Ligonio, sergančio demencija, negalima palikti vieno, todėl jam reikalinga 24 valandų per parą slauga. Gerai, kad tokį ligonį namuose nuolat prižiūrėtų artimas jam žmogus arba profesionalus slaugytojas. Jiems namuose reikėtų sukurti saugią aplinką. Ligoniui valgant duoti neaštrius įrankius. Naktį patartina palikti įjungtą apšvietimą. Sergančiojo aplinkoje turi būti kuo mažiau triukšmo ir kitų dirgiklių. Aplinka turi būti jauki ir pažįstama. Reikia paslėpti ar užrakinti potencialiai pavojingus daiktus. Baldai turėtų būti stabilūs, neaštriais kampais. Naudojami buitiniai prietaisai su paprastu valdymu. Slaugant tokius ligonius svarbiausia išmokti būti labai kantriems. Svarbu su sergančiuoju elgtis pagarbiai ir oriai: padėti jam apsirengti, pamaitinti, nueiti į tualetą, išvesti pasivaikščioti. Kartais su didele kantrybe reikia bandyti išklausyti, ko norėtų pacientas - kalbėti su juo lėtai ir aiškiai, naudoti paprastus žodžius, palaukti, kol žmogus sureaguos. Pats slaugytojas turi pasiūlyti, ką veikti.
Reviewer's comments on the document:
Senatvinė demencija, arba silpnaprotystė, žmogų užklupti gali šiam vos sulaukus 40 metų amžiaus. Anot gydytojo psichiatro Arūno Rimkaus, ši liga nėra vienalytė - ją sudaro daugelis ligų. Viena žinomiausių ir dažniausiai pasitaikančių demencijų (60 proc.) - Alzheimerio liga, kuri gydyti patikėta gydytojams neurologams.
Pradinė Alzheimerio ligos stadija trunka 2-3 metus. Silpnėja ligonio atmintis, artimieji pastebi pasikeitusį jo elgesį. Iš pradžių ligoniai suvokia didėjantį savo bejėgiškumą, todėl išgyvena, gali būti nerimastingi ir depresiški. Palaipsniui jie praranda laiko ir vietos orientaciją, atsiranda kliedesiai - pavydi arba jam atrodo, kad jį apvogė, jam pakenkė.
Išsivysčiusios ligos stadija trunka apie šešerius metus: ligoniai nebesupranta kalbos, negeba pavadinti daiktų, palaipsniui jų kalba tampa visai nesuprantama, begeba rašyti, skaityti, nebeatpažįsta aplinkos, savo namų. Dažnai pasitaiko susijaudinimo protrūkių. Galutinė stadija išsivysto po 8-10 metų nuo ligos pradžios. Ligonis beveik nuolat automatiškai juda, kiša į burną įvairius daiktus, nebegali atsistoti, atsisėsti.
Liga vystosi iš lėto, pirmiausia sutrikdydama atmintį. "Žmogus ima nebeprisiminti, kur pasidėjo raktus, uždegęs dujas pamiršta ant viryklės pastatyti kavinuką ar jį nuėmęs neužsuka dujų rankenėlės. Vėliau dėl savo užmaršumo ligonis pradeda kaltinti artimuosius tvirtindamas, jog namiškiai vagia jo daiktus. Ligai progresuojant atsiranda kliedesiai - žmogus įsitikinęs, jog kažkas ateina į jo namus ir perdeda daiktus iš vienos vietos į kitą, - pasakoja medikas. - Atminties sutrikimai įdomūs tuo, kad liga progresuoja atbuline eiga - žmogus pradeda pamiršti neseniai vykusius įvykius, tačiau puikiai prisimena, kas vyko vaikystėje."

Atminties sutrikimas, anot mediko, nėra pati didžiausia bėda. Tikrosios problemos prasideda tuomet, kai sutrinka orientacija. Žmogus pradeda nebesuprasti, kur jis yra, nebeatpažinti jį supančių žmonių, nebesiorientuoti laike.

"Silpnaprotystės kamuojamas žmogus, būdamas savo namuose, prašosi išleidžiamas namo, o namiškius ima vadinti svetimais žmonėmis. Žmogų užvaldo baimės jausmas. Nesiorientuodamas laike, bet kuriuo paros metu jis gali susiruošti į darbą, nors nebedirba jau dešimt metų. Prasidėjus psichozėms, vieni ligoniai tampa neįprastai linksmi ir laimingi, kiti - pikti bei irzlūs, todėl jų veiksmai tampa nebenuspėjami - žmonės gali išeiti iš namų ir, nerasdami kelio atgal, į juos nebegrįžti arba pradėti muštis ir pan. Ligai progresuojant, demencija sergantis asmuo praranda higienos įgūdžius, nebegali pats pavalgyti. Laikui bėgant, net ir itin rūpestinga artimųjų priežiūra neapsaugo sergančiojo nuo išsekimo", - dalijasi patirtimi gydytojas.
Ligonis, pakliuvęs į stacionarą, sunkiai pripranta prie naujos aplinkos, pablogėja apetitas, nuotaika, ligonis neranda užsiėmimų, kuriuos buvo pripratęs veikti namuose.
Labai svarbu ,kad mūsų vyriausybė atkreiptų dėmesį ,kaip svarbu tokiam ligoniui būti savo namuose , su savo artimais ,brangiais jam daiktais ir parūpintu lėšų ligonių slaugymui namuose
Where to find it: http://www.ve.lt/naujienos/visuomene/sveikata/ka-reiketu-zinoti-apie-demencija-6116/

back to the list