Lifelong Learning Programme

This project has been funded with support from the European Commission.
This material reflects the views only of the author, and the Commission cannot be held responsible for any use which may be made of the information contained therein

Also available in:

Databases

Homepage > Databases > Publications

Publications

back to the list

Document Typology: Web Article
Methodology addressed by the publication:International Classification of Functioning, Disability and Health
Title of document: Alzheimerio liga sergančio ligonio slauga
Name of author(s): Sveikas.lt
Name of publisher: Sveikas.lt
Language of the publication: Lithuanian
Language of the review: Lithuanian
Summary:
Alzheimrio liga prasideda neryškiu, sunkiai pastebimu, bet pamažu progresuojančiu atminties sutrikimu. Ankstyvoje stadijoje silpnėja trumpalaikė atmintis (pamiršta neseniai vykusius dalykus, tačiau kuo puikiausiai atsimena, kas buvo seniai praeityje), atsiranda pasikartojimai (ligoniai linkę kartoti tas pačias istorijas), lėčiau suvokia kai kuriuos dalykus bei ne taip greitai priima sprendimus, vengia naujovių, nesistengia prisitaikyti prie pokyčių, būna pikti ar liguistai jautrūs dėl savo nesugebėjimo ką nors atlikti ar prisiminti, dažnai pameta daiktus ar netgi mano, kad juos paėmė kiti, labiau kreipia dėmesį į save, mažiau domisi aplinkiniais, savo laisvalaikio pomėgiais ar veikla; atsiranda sumišimas, depresija, apatija.
Palaipsniui ryškėja orientacijos sutrikimai: pasiklysta nežinomoje, vėliau ir įprastoje vietoje, neatpažįsta aplinkos, nesiorientuoja laike, klajoja naktį.
Toliau silpnėja atmintis: pamiršta šeimos narių vardus, neseniai vykusius įvykius, o dažniausiai puikiai atsimena, kas vyko tolimoje praeityje; pamiršta verdančius ant viryklės puodus, vėliau - ir pavalgyti ar nusiprausti, nebesugeba atlikti buities ar kitų įprastų darbų.
Sunkėja kalba, prarandamas sugebėjimas mokytis, skaičiuoti, skaityti.
Ligoniai jaučiasi nesaugūs, palaipsniui tampa nesavarankiški.
Kinta potraukių sfera: gali pasikeisti valgymo įpročiai (pvz., atsiranda potraukis saldumynams ar poreikis jais apsivalgyti), gali dažniau siekti seksualinių santykių, seksualiai elgtis netinkamoje aplinkoje ar nukreipti potraukį į netinkamus asmenis.
Sutrinka miegas: sunkiai užmiega, dažnai pabunda, keliasi, nerimauja tamsoje, klajoja po namus, gali išeiti iš namų, paklysta.
Keičiasi elgesys (elgiasi netinkamai, patys to nesuvokdami, - išeina į gatvę su pižama, kt.), emocijos (reakcija į jaudinančią aplinką blanki, tačiau be priežasties greitai supyksta ar tampa prislėgti, agresyviai kalba ar elgiasi).
Gali atsirasti kliedesių, haliucinacijų: mato ar girdi, ko iš tiesų nėra; be aiškios priežasties ima garsiai šaukti, klykti ar dejuoti.

Kartais vėlesnėse stadijose išsivysto traukuliai.
Progresuojant ligai, ligonis tampa visiškai priklausomas nuo aplinkinių: nebeapsitarnauja, nebepažįsta artimųjų, nesuvokia, kas jam sakoma, dažnai kartoja tam tikrus garsus, nevalingus judesius, sunkiai vaikšto, pats nepavalgo, nevalingai šlapinasi ir tuštinasi.
Vėlyvojoje stadijoje ligonis visiškai praranda sugebėjimą galvoti, kalbėti, suvokti ir judėti.
Pacientas dažniausiai miršta nuo infekcijų (pvz.: pneumonijos), atsirandančių dėl ilgo gulėjimo ir išsekimo.
Alzheimerio liga sergantys asmenys nuo simptomų atsiradimo išgyvena vidutiniškai 7-12 metų.

Reviewer's comments on the document:
Deja Alzheimerio ligos pagydyti neįmanoma. Šiuolaikinės medicininės priemonės padeda tik palėtinti ligos progresavimą ir ilgesniam laikui užtikrinti gerą gyvenimo kokybę. Tam tikslui gali būti skiriami atmintį bei miegą gerinantys, elgesį ir nuotaiką koreguojantys vaistai.

Taip pat yra labai svarbu nuolat stebėti ir slaugyti ligonį. Užtikrinti jo reguliarią mitybą ir higienos palaikymą. Skatinti ligonius užsiimti darbais, kuriuos jiems dar pavyksta atlikti. Skatinti bendrauti su artimaisiais ar dalyvauti bendraminčių susitikimuose. Stengtis išvengti didesnių aplinkos pokyčių – tokių kaip kraustymasis ar kambario rekonstrukcijos. Taip pat užtikrinti, kad kuo mažiau keistųsi sergantįjį prižiūrintis personalas. Šių priemonių ir nustatyto kasdienio ritmo dėka pacientai jaučiasi saugesni ir tai gerina jų būklę.
Nepamiškite rūpintis savimi ir savo šeimos bei artimųjų gerove. Nebijokite priimti slaugos institucijų pagalbos. Alzheimeriu sergančiųjų priežiūra gali būti labai sudėtinga ir netgi per sunki vienam asmeniui įgyvendinti.
Jei ligoniui sunku atsiminti – naudokite atmintinius lapukus.
Kalbėkite trumpais aiškiais sakiniais.
Neribokite žmogaus laisvės išeiti vienam netoliese pasivaikščioti – svarbu, kad visada su savimi turėtų kontaktinio asmens duomenis ir namų adresą.
Where to find it:

www.sveikas.lt

back to the list