Lifelong Learning Programme

This project has been funded with support from the European Commission.
This material reflects the views only of the author, and the Commission cannot be held responsible for any use which may be made of the information contained therein

Also available in:

Databases

Homepage > Databases > Publications

Publications

back to the list

Document Typology: Web Article
Methodology addressed by the publication:International Classification of Functioning, Disability and Health
Title of document: paliatyvios pagalbos svarba mirimo procese
Name of author(s): Dalia Kuraite
Name of publisher: mokslai.lt
Language of the publication: Lithuanian
Language of the review: Lithuanian
Summary:
Vienas sudėtingiausių užduočių, su kuria savo praktikoje
susiduria slaugytojas – tai slaugyti sunkiai sergančius ir mirštančius pacientus bei paremti jų artimuosius.
Slaugytojas visuomet yra šalia žmonių ir jų likimų, sukeliančių sunkių minčių ir jausmų. Ką jaučia ir kaip reaguoja slaugytojas, kai žino, jog pacientas miršta, o jis neturi laiko prisėsti prie jo? Ką jaučia, kai dėl vietų stokos reikia iš ligoninės išrašyti sunkų ligonį, žinodams, kad namuose jis negaus pakankamos paramos ir pagalbos? Kaip reaguoja, kai pamainos metu turi labai mažai laiko prižiūrėti ir aptvarkyti pacientus?
Dažnai norima atsiriboti nuo baimės, kurią išreiškia pacienas ir patys slaugytojai. Sunki liga, mirtis ir liūdesys gali būti sutikti kaip asmeninė ir profesinė grėsmė, kelianti pavojų nuomonei apie save. Būti susirūpinusiam, bailiam, beviltiškam, sutrikusiam ir piktam gana normalu. Taip pat normalu liūdėti, kai esama šalia kenčiančio paciento ir jo artimųjų. Tačiau jei slaugytojo jausmai dažnai yra skausmingi, jie rodo patirties ir asmenybės augimą.
Reviewer's comments on the document:
Gimimas yra gyvenimo šioje žemėje pradžia, o mirtis – jo pabaiga. Tačiau priešingai negu gimimo atveju, prieš mirtį, jeigu ji nėra netikėta ir nelaukta, vyksta mirimo procesas, kuriame žmogus aktyviai dalyvauja. Būtent dėl tos priežasties mirimas yra įtrauktas į slaugos modelį.
Nors mirties faktas geriausiai žinomas, realiame gyvenime mažai galvojama apie mirtį. Amžių bėgyje keitėsi ne tik mirties samprata, bet ir jos prasmė. Kiekvienas žmogus savaip žiūri į gyvenimą, mirimą ar mirtį. Kiekvienam žmogui mirimas yra unikalus patyrimas, sukeliantis labai sudėtingų problemų ir gilių emocinių išgyvenimų.
Palengvinti paskutiniąsias nepagydomų ligonių dienas, padėti jiems iki gyvenimo pabaigos išlikti oriems, susikaupusiems yra paliatyvios slaugos uždavinys. Paliatyvi slauga – tai bendroji slauga, pritaikyta nepagydomų ligonių reikmėms, padedanti aktyviai spręsti fizines, psichologines, dvasines ir tarpusavio santykių problemas. Jei nepaisoma bent vienos iš šių problemų, negali būti nė kalbos apie paliatyvią slaugą.
Svarbu, kad slaugytojas nukreiptų dėmesį nuo esamo susirgimo ir paciento gydymo į parengiamąjį paskutinės stadijos procesą, kad tai pakelti būtų kiek įmanoma lengviau visiems. Mirštantys ligoniai gali būti slaugomi jų pačių namuose, slaugos ligoninėse (hospisuose), senelių ar neįgaliųjų institucijose, bendro profilio ir specializuotose ligoninėse.
Where to find it: http://beta.mokslai.lt/referatai/referatas/paliatyvios-pagalbos-svarba-mirimo-procese-puslapis6.html

back to the list