Lifelong Learning Programme

This project has been funded with support from the European Commission.
This material reflects the views only of the author, and the Commission cannot be held responsible for any use which may be made of the information contained therein

Also available in:

Experiences

Training > Experiences

Personal Experience

back to the list

Stipresnis už nepagydomą ligą

Kristina
Language: Lithuanian
Country: Lithuania
Typology: patients and relatives
Text:
šsėtinė sklerozė ne tik skirtingais simptomais ligoniui pasireiškia, bet ir vystosi nevienodais tempais. Vieniems ji gali tik labai retai ir pakankamai švelniai apie save priminti, o kitiems progresuoja žaibiškai. „Aš turbūt priklausau pirmųjų ligonių grupei, nes sergu jau beveik 13 metų, o, matot, dar vaikštau, dirbu,” - šypteli jauna moteris, beje, tikėjimo, kad viskas bus gerai, kad ligą kada nors vis tiek pavyks įveikti, neprarandanti net atgulusi į ligoninę. O tokių „atgulimų” per tuos keliolika metų buvo jau ne vienas ir ne du… Nuolatinis užimtumas Kristinai – lyg sveikatos versmė, gyvybės eliksyras. Mat tik būdama paskendusi darbuose ji, tikina, gali pasimiršti, negalvoti apie tai, kas ją kamuoja ir kas laukia ateityje. „Kai esi labai užsiėmęs, nėra kada galvoti apie pašalinius dalykus,” - vėl nusišypso moteris. Rizikavo, ir viskas baigėsi laimingai! Išsėtine skleroze serganti Kristina išskirtinė ligonė dar ir tuo, kad ji, jau žinodama savo diagnozę, ryžosi rizikuoti ir pagimdyti vaikelį. Beje, ne vieną – ji su vyru Vaidu augina du šaunius sūnelius! „Vieni gydytojai mane gąsdino, kad tik nebandyčiau pastoti, nes esą garantuotai gims nesveikas kūdikis, - juokiasi Kristina. – Kiti – atvirkščiai – vardijo pasaulyje pasitaikančius retus atvejus, kai tokia liga serganti motina sėkmingai išnešiojo ir pagimdė sveikut sveikutėlį vaikelį. Aš save įtikinau, kad esu ne prastesnė už pastarąsias, ir nusprendžiau rizikuoti“. Šios rizikos „vaisiais“ Kristina negali atsigėrėti. Vyresnėlis Nojus jau aštuonmetis, lanko mokyklą, o mažajam Simonui - penkeri. Nojus, anot laimingos motinos, jau tikras vyras – žino, kuo mamytė serga, supranta, kokia tai pavojinga liga, todėl kaip įmanydamas mamai stengiasi pasitarnauti, pasiruošęs padėti kiekviename žingsnyje. „Sveikam žmogui turbūt net į galvą neateitų, kaip tokiam ligoniui kaip aš nelengva užsisegti sagas, užsirišti batus ar, palypėjus ant kėdės, paimti kur nors aukščiau pastatytą daiktą, - pasakoja Kristina. – Man net sakyti nereikia – Nojus iškart puola į pagalbą. Jam iš paskos – ir mažiukas!“ Jei Kristina namie vidurdienį užsnūdo, sūneliai niekada nekels kojos į kambarį, kad tik mamos neprižadintų. Jiems niekada nereikia priminti, kad mamos poilsio valandėlę išdykauti kaip ir visi vaikai mėgstantys sūnūs būtų ramesni, netriukšmautų. O kai kartą Nojus prisiglaudė prie mamos, ją apkabino, pabučiavo ir ištarė „Mamyte, labai tau ačiū, kad mane su broliuku pagimdei...“, laiminga motina neišlaikė neapsiašarojusi. Iš džiaugsmo, be abejo... Ji neatsistebi, kaip aštuonmetis vaikas galėjo taip sumąstyti, juolab kad tėtis ginasi su sūnumi apie tai kalbėjęs tik užuominomis. „Mano Nojus mąsto jau beveik kaip suaugęs vyras,“ – neslepia pasididžiavimo laiminga motina. Besikalbant su Kristina vienoje iš Kauno senamiesčio lauko kavinių, kaip tik jos vyresnėlis pribėgo pasiteirauti, ar mamytei viskas gerai, ar nereikia kuo padėti, o, išgirdęs neigiamą atsaką, kartu su mažesniuoju broliuku pranyko bendraamžių kiemo draugų būryje... Beje, jei pirmąjį sūnų Kristina planavo, tai antrasis, galima sakyti, netyčiukas. Tuo laiku, kai moteris pasijuto esanti nėščia, kaip pacientė jau beveik metus dalyvavo tarptautinėje pilotineje "Heppy"programoje „Visoms šios programos dalyvėms moterims buvo pasakojama naujo metodo pritaikymas medicinoje.Buvo pristatomi metodai ir diskutuojama apie modulius, beje apie ką eina kalba nelabai iš pradžių ir supratau.Bet lankiau kursus, sėmiausi patirties,diskutavome su namų priežiūros secialistėmis ir atsirado naujos motyvacijo siekti naudos sau ir tobulintis. Kristinai labai pasisekė, nes,i optimistė ir apie ateitį – tik optimistiškai Kristina dar labai jauna, dar visas gyvenimas – priešakyje. Kita tokia liga serganti moteris dejonėmis ir raudomis gal jau būtų sugraužusi ir save, ir artimuosius, o štai Kristinai optimizmo ir vidinės tvirtybės galima tik pavydėti. „Niekada nekėliau klausimo – kodėl man taip atsitiko, kodėl būtent mane tokia liga užpuolė, - ryžtingai ištaria ji. – Na, susirgau tai susirgau. Vadinasi, reikia gydytis,semtis žinių. Tvirtai tikiu, kad jei ne šiemet, tai kitais metais, jei ne kitąmet, tai dar po kelerių metų bus išrasti išsėtinę sklerozę pajėgūs įveikti vaistai, ir aš būsiu viena iš laimingųjų, kurie vėl galės džiaugtis visaverčiu gyvenimu, puikia kasdiene savijauta, nemąžtančiomis jėgomis. Tik nereikia nusiminti, pulti į paniką. Parodykime ligoms, kad esame už jas stipresni, ir pačios jos mus apleis...“


Your comments are welcome.
Fill the form and click "Send message".

PASSWORD (*required)

NAME (*required)

COUNTRY (*required)

TYPOLOGY (*required)

Message