Lifelong Learning Programme

This project has been funded with support from the European Commission.
This material reflects the views only of the author, and the Commission cannot be held responsible for any use which may be made of the information contained therein

Also available in:

Experiences

Training > Experiences

Personal Experience

back to the list

žodis – tarsi tvarstis ant žaizdos

D. Meskenienė
Language: Lithuanian
Country: Lithuania
Typology: health care professionals
Text:
„Mūsų skyrius ypatingas, – sako D. Meškėnienė. – Čia patenka pacientai, paprastai jau pabuvoję daugybėje gydymo įstaigų, patyrę daugybę gydymo periodų, pavargę ir nuo ligos, ir nuo gydymo. Atvažiavusieji pas mus sveikatos pagerėjimo tikisi retai. Dažniausiai jų būklė tik blogėja. Mūsų koridoriais vaikšto mirtis. Kartais tiek ir tegalime padėti: numalšinti skausmą ir išlydėti juos anapilin. Mūsų darbo specifika iš tiesų ypatinga. Darbas sunkus fiziškai, nes ligoniai dažnai visiškai nebepajėgia pasirūpinti savimi, bet sunkiausia morališkai.“ Slaugytoja įsitikinusi, kad jos ir kolegių darbas turi didžiulę prasmę, bet nebūna pasitenkinimo darbo rezultatais: ligoniui atiduodi dalelę savęs, darai viską, kas tik įmanoma, deja, jo sveikata negerėja. Priešingai – kiekvieną dieną jis eina blogyn. Atvažiuoja į Paliatyviosios slaugos skyrių antrą, trečią kartą ir su vis didesne puokšte vėžio metastazių. Tai atlaikyti sunku. „Kai liga būna toli pažengusi, kartais padėti galime tik suleisdamos skausmą malšinančių vaistų ir pasakydamos gerą žodį. Juk geras žodis, ko gero, tarsi tvarstis ant žaizdos, – svarsto Diana. – Labai pasigendame ligonio namiškių jo paskutinėmis gyvenimo valandomis, prieš iškeliaujant iš šio pasaulio. Galbūt artimieji būna pavargę nuo slaugymo, ilgai trukusios ligos, todėl nutinka ir taip, kad atvežę pas mus ligonį palieka. O jam be galo reikalingas namiškių rūpestis, dėmesys. Kiek galime, tą darome Slaugytoja mano, kad kartais gyvenime būna dalykų, kurių negalima paaiškinti, nežinai, kodėl jie vyksta. „Turbūt galima sakyti, kad ne aš pasirinkau slaugytojos profesiją, o ji mane, – prisipažįsta Diana. – Kai baigiau vidurinę mokyklą, perskaičiau skelbimą, kad Panevėžio A. Domaševičiaus medicinos mokykla renka eksperimentinę grupę, į kurią be stojamųjų egzaminų priims gerai baigusius vidurinę mokyklą moksleivius. Pagalvojau: egzaminai vis dėlto stresas, o čia jau garantuotai priims. Be to, žadėjo turintiesiems gerus pažymių vidurkius mokėti padidintą stipendiją. Tai irgi turėjo įtakos apsisprendimui, nes buvau iš daugiavaikės šeimos. Na, ir nuvažiavau. Viskas vyko lyg savaime, bet, manau, kad esu savuose ratuose.“


Your comments are welcome.
Fill the form and click "Send message".

PASSWORD (*required)

NAME (*required)

COUNTRY (*required)

TYPOLOGY (*required)

Message